Sukčiai skambina, rašo ir apsimeta: kaip atpažinti apgaulę ir ką daryti, jei jau pakliuvote

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per pirmąjį 2026 m. pusmetį Lietuvoje užfiksuoti 6 979 sukčiavimo atvejai. Sukčiai bandė išvilioti beveik 23,9 mln. eurų, o daugiau kaip 14,3 mln. eurų finansų įstaigoms pavyko sustabdyti. 2025 m. sukčiams pervesta apie 20,5 mln. eurų.

Dažniausios schemos

• Netikros SMS ir el. laiškai (sukčiavimas elektroniniu paštu ir žinutėmis). Tai dažniausias būdas: antrąjį 2026 m. ketvirtį jis sudarė apie 41 % visų atvejų. Pavyzdžiui, žinutės apsimeta siuntų tarnybomis ir prašo „sumokėti už pristatymą“.
• Skambučiai apsimetant banko darbuotojais, policininkais ar elektros tinklų darbuotojais. Policija pastebi, kad tokie skambintojai dažnai kalba rusiškai ir skambina iš užsienio.
• „Pirkėjai“ skelbimų portaluose. Jie susisiekia per „Viber“ ar „WhatsApp“ ir atsiunčia nuorodą į netikrą skelbimų portalo ar kurjerių puslapį, kad išviliotų kortelės duomenis.
• Įmonėms dažnos suklastotos sąskaitos faktūros ir „netikro vadovo“ schema.

4 taisyklės, kurios apsaugo

1. Niekam neatskleiskite kodų. Lietuvos bankas pabrėžia, kad finansų įstaigos niekada neprašo atskleisti prisijungimo prie el. bankininkystės kodų, slaptažodžių ar kortelės duomenų, net jei skambinantysis prisistato banko darbuotoju. Policija taip pat įspėja: niekas neturi teisės prašyti suvesti kodų jūsų Smart-ID programėlėje.
2. Smart-ID prašo PIN, o jūs nieko nedarėte? Spauskite „Atšaukti“. Taip pataria pats Smart-ID. Prieš suvesdami PIN, visada patikrinkite, ar kontrolinis kodas telefone sutampa su rodomu paslaugos svetainėje.
3. Jokių pervedimų į „saugią sąskaitą“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad bankai ir valstybės institucijos niekada nesiūlo pervesti pinigų „dėl saugumo“.
4. Atkreipkite dėmesį į gavėjo patikrą. Nuo 2025 m. spalio 9 d. bankai prieš pervedimą tikrina, ar gavėjo vardas atitinka sąskaitos savininką. Lietuvos bankas pastebi, kad sukčiai dabar įtikinėja aukas, jog įspėjimas apie neatitikimą yra „banko klaida“. Taip nėra: įspėjimą vertinkite rimtai.

Ką daryti, jei jau pakliuvote

1. Nedelsdami susisiekite su savo banku. Gal dar pavyks sustabdyti pervedimą. Pakeiskite prisijungimo duomenis.
2. Praneškite policijai per epolicija.lt arba skambinkite 112. Išsaugokite sukčių kontaktus ir susirašinėjimo ekrano nuotraukas.
3. Nutraukite bet kokį bendravimą su sukčiais ir nemokėkite nieko, kad „atgautumėte pinigus“. Lietuvos bankas įspėja, kad tai dažnas antrasis apgaulės etapas.

Įtartinas SMS, el. laiškus ar svetaines galite pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui per nksc.lt/pranesti.html arba el. paštu cert@nksc.lt.