Tikriausiai matei memą: kreivė šauna į „kvailumo kalno“ viršūnę, nukrenta į „nevilties slėnį“ ir lėtai kyla. Po juo parašyta „Dunningo-Krugerio efektas“. Problema ta, kad tokio grafiko originaliame tyrime nėra. Pažiūrėkim, kas ten iš tikrųjų rasta.
Prasidėjo nuo citrinų sulčių
Straipsnio pradžioje tyrėjai pasakoja apie McArthurą Wheelerį, kuris 1995 m. Pitsburge dienos šviesoje, nė nebandydamas maskuotis, apiplėšė du bankus. Kai policija parodė jam vaizdo kamerų įrašus, jis netikėdamas sumurmėjo: „Bet aš juk buvau išsitepęs sultimis.“ Pasirodo, jis manė, kad veidą įtrynus citrinų sultimis vaizdo kameros jo nematys.
Ką rado tyrimas
Kornelio universiteto psichologai Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas 1999 m. atliko keturis tyrimus su studentais. Jie tikrino humoro jausmą, gramatiką ir loginį mąstymą. Straipsnio santraukoje rašoma: silpniausio ketvirčio dalyvių rezultatai buvo 12-ame procentilyje, o save jie vertino 62-ame, t. y. geresniais už daugumą.
Du dalykai, kuriuos memai pamiršta:
- Stipriausi dalyviai save nuvertino. Geriausiai pasirodęs ketvirtis savo vietą tarp kitų vertino žemiau, nei buvo iš tikrųjų.
- Mokymas padėjo. Ketvirtajame tyrime dalyviai, gavę trumpą logikos mokymą, ne tik patobulėjo, bet ir realiau suprato savo ribas. Tyrėjų išvada: įgūdis ir gebėjimas įvertinti savo klaidas remiasi tomis pačiomis žiniomis.
Ką sako kritikai
2020 m. Gignacas ir Zajenkowskis žurnale „Intelligence“ ištyrė 929 žmones ir palygino jų įsivaizduojamą ir išmatuotą IQ. Žmonės save vertino gerokai aukščiau (vidutiniškai 123,76 balo, o išmatuotas vidurkis buvo 101,70). Tačiau autorių išvada ta, kad Dunningo-Krugerio efektas yra „daugiausia statistinis artefaktas“ ir gali būti daug mažesnis, nei manyta.
Kita vertus, 2021 m. Jansenas, Rafferty ir Griffithsas žurnale „Nature Human Behaviour“ atliko du didelius tyrimus (gramatikos ir logikos užduotys) su maždaug 4 000 dalyvių kiekviename. Jų modelis parėmė mintį, kad silpniau pasirodantys žmonės prasčiau įvertina, ar atsakė teisingai. Taigi ginčas šiandien vyksta ne dėl to, ar toks reiškinys egzistuoja, o dėl jo dydžio ir priežasčių.
3 būdai realiau įvertinti save
- Mokykis pačio dalyko. Tyrimo išvada aiški: geriau suprasti savo ribas dalyviams padėjo tikros žinios.
- Lygink su objektyviu matu. Vietoj „man atrodo, kad moku anglų kalbą gerai“ išsilaikyk bandomąjį testą ar išspręsk praėjusių metų egzaminą.
- Prašyk grįžtamojo ryšio apie konkrečius atsakymus. Ne „ar man sekasi?“, o „kur šioje užduotyje padariau klaidą?“.
Tai ne psichologo konsultacija, o mokslinių tyrimų apžvalga.
Šaltiniai 3
- Kruger, J., Dunning, D. (1999). Unskilled and unaware of it. Journal of Personality and Social Psychology, 77(6), 1121–1134: https://www.gwern.net/doc/psychology/1999-kruger.pdf
- Gignac, G. E., Zajenkowski, M. (2020). The Dunning-Kruger effect is (mostly) a statistical artefact. Intelligence, 80: https://doi.org/10.1016/j.intell.2020.101449
- Jansen, R. A., Rafferty, A. N., Griffiths, T. L. (2021). A rational model of the Dunning–Kruger effect supports insensitivity to evidence in low performers. Nature Human Behaviour: https://doi.org/10.1038/s41562-021-01057-0
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.