Pažįstama situacija: vakarėlyje kalbiesi su kažkuo jau 20 minučių, mintys seniai išsisėmė, bet abu stovite ir šypsotės. Arba atvirkščiai – tau dar įdomu, o kitas staiga „turi bėgti“. Pasirodo, tai ne tavo nesėkmė. Taip vyksta beveik visiems.
Ką rado tyrimas
Harvardo universiteto psichologai A. M. Mastroianni ir D. T. Gilbert kartu su kolegomis iš Pensilvanijos ir Virdžinijos universitetų 2021 m. žurnale PNAS paskelbė du tyrimus:
- Internetinė apklausa: daugiau nei 800 žmonių papasakojo apie savo paskutinį pokalbį, dažniausiai su partneriu, draugu ar šeimos nariu.
- Laboratorinis eksperimentas: 252 nepažįstamieji poromis kalbėjosi apie ką tik norėjo, nuo 1 iki 45 minučių.
Po pokalbio kiekvienas atskirai nurodė, kada norėjo jį baigti.
Rezultatai:
- laboratorijoje tik apie 2 % pokalbių baigėsi tada, kai to norėjo abu;
- apie 30 % – kai norėjo tik vienas iš jų;
- skirtumas tarp to, kiek žmonės norėjo kalbėtis, ir kiek iš tikrųjų kalbėjosi, abiejuose tyrimuose vidutiniškai siekė maždaug pusę pokalbio trukmės;
- maždaug du trečdaliai dalyvių pokalbio metu jautė momentą, kai jau norėjo baigti, o maždaug trečdalis tokio momento nejautė;
- spėdami, kiek norėjo kalbėtis pašnekovas, žmonės suklydo vidutiniškai apie 64 % pokalbio trukmės.
Autorių išvada: dauguma pokalbių, regis, baigiasi tada, kai to nenori niekas.
Kodėl taip nutinka
Mastroianni Harvardo leidiniui paaiškino: žmonės paprasčiausiai nori kalbėtis skirtingą laiką, tad turi išspręsti „koordinacijos problemą“. O norėdami būti mandagūs, savo norų neatskleidžia. „Juk neatsistoji ir nenueini staiga vidury pokalbio, nes tai nemandagu“, – sakė Mastroianni. Dar viena priežastis: mes tiesiog nežinome, ko nori kitas.
Ką daryti
- Išeik, kai pasitaiko pirma gera proga. Mastroianni žurnalui Scientific American sakė: kad ir ką manytum apie kito norus, gali klysti, tad geriau, kai pokalbis baigiasi kitam dar norint daugiau, o ne mažiau.
- Turėk paruoštą frazę. Pvz.: „Buvo labai smagu, einu dar pasisveikinti su draugais.“
- Nesijaudink dėl nesutapimo. Laboratorijoje jis buvo beveik kiekviename pokalbyje.
- Jei tau dar įdomu, pasakyk. Maždaug trečdalis dalyvių pokalbio metu nejautė noro jį baigti, o beveik 10 % porų abu norėjo kalbėtis ilgiau. Pašnekovų norus žmonės spėjo prastai.
Pastaba: tai bendra informacija, ne psichologo ar kito specialisto konsultacija.
Šaltiniai 3
- Mastroianni A. M., Gilbert D. T., Cooney G., Wilson T. D. (2021). Do conversations end when people want them to? PNAS, 118(10), e2011809118. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7958231/
- Harvard Gazette (2021). Researchers find conversations don’t end when people want them to. https://news.harvard.edu/gazette/story/2021/03/researchers-find-conversations-dont-end-when-people-want-them-to/
- Scientific American. People Literally Don’t Know When to Shut Up—or Keep Talking—Science Confirms. https://www.scientificamerican.com/article/people-literally-dont-know-when-to-shut-up-or-keep-talking-science-confirms/
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.