Paskutinę naktį prieš egzaminą kali konspektą ir atrodo, kad viskas jau galvoje. Po savaitės lieka mažai. Tyrėjai tai vadina išdėstyto kartojimo efektu (angl. spacing effect): ta pati medžiaga geriau įsimenama, kai kartojama su pertraukomis, o ne viskas iš karto.
Kiek tyrimų tai patvirtina
2006 m. Psychological Bulletin paskelbtoje metaanalizėje Nicholas Cepeda ir kolegos surinko 839 vertinimus iš 317 eksperimentų, aprašytų 184 straipsniuose. Jie rado, kad pertrauka tarp mokymosi kartų, kuri duoda geriausią rezultatą, ilgėja tuo labiau, kuo ilgiau reikia prisiminti.
Kokia pertrauka geriausia
2008 m. Psychological Science tie patys tyrėjai paskelbė didelį eksperimentą: daugiau nei 1 350 žmonių išmoko faktų rinkinį, juos pakartojo po pertraukos (iki 3,5 mėnesio), o galutinį testą laikė dar vėliau (iki metų).
Rezultatai:
- Ilginant pertrauką iki kartojimo, testo rezultatai pirmiausia gerėjo, o paskui pamažu blogėjo. Taigi per trumpa ir per ilga pertrauka – abi blogai.
- Kai galutinis testas buvo savaitę po kartojimo, geriausia pertrauka tarp pirmojo mokymosi ir kartojimo sudarė maždaug 20–40 % tos savaitės.
- Kai testas buvo metai po kartojimo – maždaug 5–10 % tų metų.
Paprastai: jei nori, kad žinios išliktų savaitę po kartojimo, pagal šias proporcijas kartoti verta praėjus maždaug 1,5–3 dienoms po pirmojo mokymosi. Jei jų reikia po metų – praėjus maždaug 18–36 dienoms. Tai apytikslis perskaičiavimas, o ne tiksli taisyklė.
Kodėl atrodo, kad kalimas veikia geriau
2009 m. Nate Kornell tyrė mokymąsi su kortelėmis (angl. flashcards). Trijuose eksperimentuose dalyviai internetinėje programoje mokėsi žodžių porų. Vienos didelės kortelių krūvos kartojimas (t. y. išdėstytas) buvo efektyvesnis nei keturių mažų krūvelių. Jis buvo efektyvesnis ir už kalimą paskutinę dieną prieš testą.
Svarbiausia: išdėstytas mokymasis geriau veikė 90 % dalyvių, bet po pirmojo užsiėmimo 72 % jų manė, kad efektyvesnis buvo sutelktas kartojimas mažomis krūvelėmis. Kitaip tariant, jausmas „jau moku“ gali klaidinti.
Kaip tai pritaikyti
- Pradėk anksčiau. Kad galėtum daryti pertraukas, reikia laiko.
- Pasižymėk kartojimo dieną kalendoriuje. Pirmą kartą išmok šiandien, o kartojimą susiplanuok po kelių dienų, ne tą patį vakarą.
- Nedalyk kortelių į mažas krūveles. Kartok visą didelę krūvą. Tarp tos pačios kortelės pasikartojimų bus daugiau laiko.
- Nepasitikėk vien jausmu. Kalimas atrodo greitesnis, bet tyrimuose jis dažniausiai pralaimėjo.
Šaltiniai 3
- Cepeda N. J., Pashler H., Vul E., Wixted J. T., Rohrer D. (2006). Distributed practice in verbal recall tasks: A review and quantitative synthesis. Psychological Bulletin, 132(3), 354–380. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16719566/
- Cepeda N. J., Vul E., Rohrer D., Wixted J. T., Pashler H. (2008). Spacing effects in learning: a temporal ridgeline of optimal retention. Psychological Science, 19(11), 1095–1102. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19076480/
- Kornell N. (2009). Optimising learning using flashcards: Spacing is more effective than cramming. Applied Cognitive Psychology, 23, 1297–1317. https://doi.org/10.1002/acp.1537
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.

Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.