Penktadienio vakaras, tu namie su serialu, o „Instagram“ istorijose kiti koncertuose, baruose ir kelionėse. Kyla mintis: „Kodėl visi turi tokį gyvenimą, o aš ne?“ Gera žinia: taip galvoja dauguma.
Ką rado tyrėjai
2017 m. žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“ S. Deri, S. Davidai ir T. Gilovich (Kornelio universitetas ir Naujoji socialinių tyrimų mokykla, JAV) paskelbė 11 tyrimų su 3 293 dalyviais, iš kurių 3 buvo iš anksto užregistruoti.
- Dauguma žmonių manė, kad kiti gyvena turtingesnį ir aktyvesnį socialinį gyvenimą nei jie patys.
- Tai pasitvirtino įvairiose grupėse: tarp studentų, internetinių apklausų dalyvių, prekybos centro lankytojų ir didelės, pagal pajamas sudarytos imties.
- Šis įsitikinimas stipriai siejosi su prastesne savijauta.
- Ypač stiprus jis buvo kalbant apie vakarėlius ir tai, ar esi savo draugų rato „centre“.
Kodėl taip nutinka? Tyrėjų teigimu, lyginamės ne su vidutiniu žmogumi, o su tais, kurie lengviausiai ateina į galvą: madų diktatoriais ir labiausiai socialiais pažįstamais. Kai tokių pavyzdžių prieinamumas buvo sumažintas, šis iškreiptas vaizdas išnyko.
Naujame mieste ar universitete tai dar stipriau
2017 m. Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) tyrėjai (A. V. Whillans ir kt.) apklausė 1 099 pirmakursius. Studentai nurodė, kad patys turi vidutiniškai 3,63 artimo draugo, o bendraamžiams priskyrė 4,15. 48 % manė, kad kiti turi daugiau artimų draugų, ir tik 31 % – kad patys.
Antrame tyrime (389 studentai) tie, kurie manė, kad kiti labiau susiję socialiniais ryšiais, tuo metu jautėsi prasčiau ir mažiau priklausantys. Bet laikui bėgant tie, kurie manė, kad kiti tik šiek tiek labiau susiję, susirado daugiau draugų.
Kur dar slypi spąstai
1991 m. sociologas S. L. Feld matematiškai parodė vadinamąjį draugystės paradoksą: dauguma žmonių turi mažiau draugų nei jų draugai. Taip yra todėl, kad žmonės, turintys daug draugų, pasitaiko daugelio draugų sąrašuose.
O 2012 m. 425 Jutos (JAV) studentų tyrime (H.-T. G. Chou ir N. Edge) tie, kurie ilgiau naudojosi „Facebook“, labiau sutiko, kad kiti laimingesni. Tai sąsaja, o ne įrodymas, kad „Facebook“ tai sukelia.
Ką daryti
- Pagauk lyginimą. Kai galvoji „visi kiti…“, paklausk savęs: apie ką konkrečiai galvoju? Pagal tyrėjus, į galvą pirmiausia ateina patys socialiausi pažįstami.
- Lygink su tipiniu žmogumi. Tyrėjai parodė, kad kai mažiau galvojama apie labiausiai socialius žmones, iškreiptas vaizdas išnyksta.
- Prisimink, kad istorijos – atrinkti momentai. Niekas nekelia istorijų apie vakarą ant sofos.
- Paversk tai paskata. Jei manai, kad kiti labiau susiję, panaudok tai kaip paskatą pakviesti ką nors kavos, o ne kaip įrodymą, kad tau kažkas negerai.
- Ribok slinkimą, kai jautiesi vienišai. Istorijų peržiūra tada lengvai sustiprina mintį, kad visi kiti gyvena geriau.
Šis tekstas nėra psichologo konsultacija. Jei vienatvė ilgai slegia, pasikalbėk su specialistu.
Šaltiniai 4
- Deri, S., Davidai, S., Gilovich, T. (2017). Home alone: Why people believe others’ social lives are richer than their own. JPSP, 113(6), 858–877. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29189037/
- Whillans, A. V. ir kt. (2017). From Misperception to Social Connection. Personality and Social Psychology Bulletin, 43(12), 1696–1711. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28906172/
- Feld, S. L. (1991). Why your friends have more friends than you do. American Journal of Sociology, 96(6), 1464–1477. https://doi.org/10.1086/229693
- Chou, H.-T. G., Edge, N. (2012). „They are happier and having better lives than I am“. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 15(2), 117–121. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22165917/
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.