Prieš egzaminą įsijungi mėgstamą grojaraštį, atsiverti konspektus ir… po valandos supranti, kad trečią kartą skaitai tą pačią pastraipą. Gal kaltas ne nuovargis?
Ką rado tyrimai
Didžiausia analizė. 2018 m. žurnale „Perspectives on Psychological Science“ M. R. Vasilev, J. A. Kirkby ir B. Angele sujungė 65 tyrimus apie garsų poveikį skaitymui.
- Foninis triukšmas, kalba ir muzika turėjo mažą, bet patikimą neigiamą poveikį skaitymui.
- Labiausiai trukdė suprantama kalba ir muzika su žodžiais.
- Suaugusiesiems ir vaikams skaitymo supratimas dažniausiai nukentėjo panašiai.
Mėgstama ar nemėgstama – nesvarbu. 2014 m. N. Perham ir H. Currie tyrime 30 studentų skaitė tekstus tyloje, klausydamiesi mėgstamos muzikos su žodžiais, nemėgstamos muzikos su žodžiais ir instrumentinės muzikos. Tekstą jie suprato geriau tyloje nei su bet kuria muzika su žodžiais, o mėgstamos dainos trukdė tiek pat kaip ir nemėgstamos. Instrumentinė muzika nuo tylos reikšmingai nesiskyrė.
Bendras vaizdas. 2011 m. Kämpfe ir kolegų 97 tyrimų metaanalizėje bendras muzikos poveikis buvo artimas nuliui, nes teigiami ir neigiami poveikiai vienas kitą panaikino. Muzika šiek tiek trukdė skaityti ir įsiminti, bet teigiamai veikė emocijas ir sporto rezultatus.
O „Mocarto efektas“?
1993 m. žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime 36 studentai po Mocarto sonatos geriau atliko erdvinio mąstymo užduotį. Bet vėliau:
- 1999 m. Chabris sujungė 16 tyrimų ir rado, kad bet koks pagerėjimas yra mažas ir nerodo IQ ar mąstymo pokyčio.
- 2010 m. Pietschnig ir kolegos, išanalizavę beveik 40 tyrimų su daugiau nei 3 000 dalyvių, rado mažą bendrą poveikį, bet beveik jokių įrodymų apie ypatingą, būtent Mocarto muzikos efektą.
- 2001 m. Thompson ir kolegos parodė, kad atsižvelgus į dalyvių nuotaiką ir susijaudinimą, „Mocarto efektas“ išnyko. Pasak autorių, tai nuotaikos ir aktyvumo, o ne genialios muzikos poveikis.
Kaip mokytis protingiau
- Skaitymui ir konspektams – tyla. Kai reikia suprasti tekstą, dainos su žodžiais trukdo labiausiai.
- Negali be muzikos? Rinkis instrumentinę. Perham ir Currie tyrime ji nuo tylos reikšmingai nesiskyrė.
- Neapsigauk, kad mėgstamos dainos netrukdo. Tyrime jos trukdė ne mažiau nei nemėgstamos.
- Muziką pasilik pertraukai. Kadangi muzika gali pakelti nuotaiką, įsijunk mėgstamą dainą prieš mokymąsi ar per pertrauką.
- Sportui – drąsiai. Metaanalizėje muzika sporto rezultatams turėjo teigiamą poveikį.
Šis tekstas nėra specialisto konsultacija. Tai mokslinių tyrimų apžvalga.
Šaltiniai 6
- Vasilev, M. R., Kirkby, J. A., Angele, B. (2018). Auditory Distraction During Reading: A Bayesian Meta-Analysis. Perspectives on Psychological Science, 13(5), 567–597. https://doi.org/10.1177/1745691617747398
- Perham, N., Currie, H. (2014). Does listening to preferred music improve reading comprehension performance? Applied Cognitive Psychology, 28, 279–284. https://doi.org/10.1002/acp.2994
- Kämpfe, J., Sedlmeier, P., Renkewitz, F. (2011). The impact of background music on adult listeners: A meta-analysis. Psychology of Music, 39(4), 424–448. https://doi.org/10.1177/0305735610376261
- Chabris (1999). Prelude or requiem for the „Mozart effect“? Nature, 400, 826–827. https://ideas.repec.org/a/nat/nature/v400y1999i6747d10.1038_23608.html
- Pietschnig, Voracek, Formann (2010). Mozart effect–Shmozart effect: A meta-analysis. Intelligence, 38, 314–323. https://sciencedaily.com/releases/2010/05/100510075415.htm
- Thompson, Schellenberg, Husain (2001). Arousal, mood, and the Mozart effect. Psychological Science, 12(3), 248–251. https://www.psychologicalscience.org/journals/psychological-science/1467-9280.00345/
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.