Lapkritis, šildymas įjungtas, langai uždaryti. Ryte ant stiklo – lašeliai, o už spintos ar vonios kampe atsiranda pilkai juodos dėmės. Atrodo, smulkmena. Bet tyrėjai sako ką kita.
Ką rodo mokslas
PSO 2009 m. paskelbė gaires apie drėgmę ir pelėsį patalpose. Pasak jų, svarbiausi sveikatos padariniai – dažnesni kvėpavimo takų simptomai, alergijos ir astma. Svarbiausia apsauga – neleisti nuolatinei drėgmei ir mikroorganizmams įsitvirtinti ant sienų ir pastato konstrukcijų.
Mokslininkai W. J. Fiskas, Q. Lei-Gomez ir M. J. Mendellas 2007 m. žurnale Indoor Air sujungė tyrimų duomenis. Jų metaanalizės išvada: drėgmė ir pelėsis pastatuose susiję su maždaug 30–50 % padidėjusia įvairių kvėpavimo takų ir su astma susijusių sveikatos problemų rizika.
Jungtinės Karalystės vyriausybės ir sveikatos saugos agentūros gairėse pabrėžiama, kad drėgmė ir pelėsis pirmiausia veikia kvėpavimo takus ir plaučius, bet gali paveikti ir akis bei odą. Pasak jų, net be matomo pelėsio pati drėgmė gali didinti sveikatos problemų riziką. Ypač jautrūs vaikai, vyresni žmonės ir tie, kurie turi tam tikrų ligų.
6 įpročiai, kurie mažina drėgmę
Šiuos kasdienius įpročius gyventojams siūlo JK gairės:
- Verdant uždenk puodus. Mažiau garų patenka į orą.
- Įjunk gartraukį ir vonios ventiliatorių, kai gamini maistą ar prausiesi po dušu.
- Uždaryk vidaus duris, kai gamini ar maudaisi, kad drėgmė nesklistų po visą butą.
- Džiovink skalbinius lauke, jei tik yra galimybė.
- Reguliariai atidaryk langus. Lietuvos energetikos agentūra šaltuoju metų laiku pataria vėdinti trumpai, bet intensyviai, kad nespėtų atvėsti sienos ir baldai.
- Nevalyk tik paviršiaus. JK gairėse pabrėžiama, kad vien nuvalius pelėsį nuo paviršiaus, jis gali atsirasti vėl, jei nepašalinama drėgmės priežastis.
Jei nuomojiesi
Pelėsis gali kilti ir dėl pastato problemų: prastos izoliacijos, nesandarių vamzdžių ar blogos ventiliacijos. Tokiu atveju vien kasdieniai įpročiai gali nepadėti. Nufotografuok dėmes, užsirašyk datą ir raštu pranešk nuomotojui. Taip turėsi įrodymų, jei reikės spręsti klausimą.
Pastaba: tai bendra informacija, ne gydytojo ar kito specialisto konsultacija. Jei dažnai kosti, sunku kvėpuoti ar paūmėjo astma, pasitark su gydytoju.
Šaltiniai 4
- PSO (2009). WHO Guidelines for Indoor Air Quality: Dampness and Mould. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23785740/
- Fisk W. J., Lei-Gomez Q., Mendell M. J. (2007). Meta-analyses of the associations of respiratory health effects with dampness and mold in homes. Indoor Air. https://doi.org/10.1111/j.1600-0668.2007.00475.x
- GOV.UK (atnaujinta 2026). Understanding and addressing the health risks of damp and mould in the home. https://www.gov.uk/government/publications/damp-and-mould-understanding-and-addressing-the-health-risks-for-rented-housing-providers/understanding-and-addressing-the-health-risks-of-damp-and-mould-in-the-home—2
- Lietuvos energetikos agentūra (2024). Energijos taupymo gairės namų ūkiams: https://www.ena.lt/uploads/PDF-EVE/2024/Energijos_taupymo_gaires-Namu_ukiai.pdf
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.