Po pokalbio galvoji, kad pasirodei keistai? Mokslas sako: tave mėgsta labiau, nei manai

Grįžti namo po vakarėlio, darbo pokalbio ar susitikimo su nauju kolega, o galvoje sukasi: „Kodėl aš tai pasakiau? Jam tikrai buvo nuobodu.“ Pažįstama? Gera žinia: tikriausiai klysti.

Simpatijos spraga (liking gap)

2018 m. žurnale Psychological Science psichologai Erica Boothby, Gus Cooney, Gillian Sandstrom ir Margaret Clark paskelbė penkių tyrimų seriją. Žmonės kalbėjosi su nepažįstamaisiais, o paskui vertino, kiek, jų manymu, patiko pašnekovui. Rezultatas: dalyviai sistemingai nuvertino, kiek pašnekovams jie patiko ir kiek tiems buvo malonu su jais bendrauti.

Ši spraga išliko įvairios trukmės pokalbiuose. Ji truko net kelis mėnesius tarp studentų, kurie apsigyveno bendrabutyje ir kūrė naujus santykius, ir išnyko tik mokslo metų pabaigoje.

Kitaip tariant, tas balsas galvoje, sakantis „tu jiems nepatikai“, dažniausiai meluoja.

Nepažįstamieji nori kalbėtis labiau, nei manai

Nicholas Epley ir Juliana Schroeder (2014) Čikagoje paprašė traukinių ir autobusų keleivių pasikalbėti su nepažįstamuoju, važiuoti tyliai arba keliauti kaip įprasta. Tie, kurie užkalbino nepažįstamąjį, kelionę vertino maloniau (ir ji buvo ne mažiau produktyvi). Tuo metu kiti tyrimo dalyviai prognozavo priešingai. Tyrėjų teigimu, klystame iš dalies todėl, kad nuvertiname kitų norą bendrauti.

Net trumpas kontaktas veikia. Gillian Sandstrom ir Elizabeth Dunn (2014) kavinėje „Starbucks“ dalį pirkėjų paprašė trumpai, nuoširdžiai pabendrauti su baristu: nusišypsoti, pažiūrėti į akis, persimesti keliais žodžiais. Kitų paprašė viską atlikti kuo greičiau. Bendravusieji jautė daugiau teigiamų emocijų ir didesnį priklausymo jausmą.

Kaip tai panaudoti

1. Užduok papildomų klausimų. Harvardo tyrėjų (Huang ir kt., 2017) duomenimis, žmonės, kurie užduoda daugiau klausimų, ypač patikslinančių („O kaip tau ten sekėsi?“), pašnekovams patinka labiau. Greitųjų pasimatymų duomenyse tie, kurie užduodavo daugiau patikslinančių klausimų, dažniau sulaukdavo antro pasimatymo.

2. Nebijok gilesnių temų. Kardaso, Kumaro ir Epley (2022) tyrimai rodo, kad žmonės nuvertina, kaip nepažįstamiesiems įdomu ir rūpi tai, ką jie atskleidžia apie save. Pokalbiai buvo ne tokie nepatogūs ir labiau suartinantys, nei dalyviai tikėjosi, ypač gilūs.

3. Kalbinkis su „pusiau pažįstamais“. Sandstrom ir Dunn kitame tyrime pastebėjo, kad tomis dienomis, kai studentai bendravo su daugiau kurso draugų nei įprastai, jie jautėsi laimingesni ir labiau priklausantys grupei.

4. Po pokalbio pataisyk savo vertinimą. Jei galvoji „pasirodžiau nuobodžiai“, primink sau: tyrimai rodo, kad žmonės sistemingai nuvertina, kiek patiko kitam. Tikrasis įspūdis greičiausiai geresnis.

5. Pradėk mažai. Pasisveikink su kavinės darbuotoju, paklausk kolegos apie savaitgalį. Tai nedidelė rizika, o nauda apčiuopiama.

Pastaba: tai bendro pobūdžio informacija, ne psichologo konsultacija. Jei socialinis nerimas trukdo kasdienybei, verta pasikalbėti su specialistu.