Nedrįsti paprašyti pagalbos? Tyrime studentai manė, kad teks kalbinti 7 nepažįstamuosius, o užteko vidutiniškai 2,3

Rašai žinutę kolegai „gal galėtum padėti su…“, ištrini ir bandai pats. Arba pusvalandį klaidžioji nepažįstamame mieste, kad tik nereikėtų nieko klausti. Pažįstama? Psichologai turi tam paaiškinimą, ir jis gana paguodžiantis.

Eksperimentas: palydėk iki sporto salės

2008 m. psichologai F. J. Flynn ir V. K. Lake (dabar Bohns) paskelbė tyrimų seriją su Kolumbijos universiteto (JAV) studentais. Viename eksperimente studentai turėjo paprašyti nepažįstamųjų miestelyje palydėti juos iki universiteto sporto salės. Prieš užduotį jie spėjo, kiek žmonių teks pakalbinti, kol vienas sutiks.

• Spėjimas: vidutiniškai 7,2 žmogaus.
• Realybė: vidutiniškai užteko 2,3.

Kitose užduotyse rezultatai buvo panašūs:

• norėdami gauti 5 užpildytas anketas, dalyviai manė, kad teks kalbinti apie 20,5 žmogaus, o prireikė 10,5;
• norėdami trumpam pasiskolinti telefoną iš 3 skirtingų žmonių, spėjo, kad teks kalbinti 10,1, o prireikė 6,2.

Autorių paaiškinimas: prašantysis galvoja apie tai, kiek padėti kainuoja laiko ir pastangų, bet pamiršta, kad ir pasakyti „ne“ žmogui nėra lengva.

Padėję žmonės jaučiasi geriau, nei manai

2022 m. žurnale Psychological Science X. Zhao ir N. Epley paskelbė tyrimus su daugiau nei 2100 suaugusiųjų JAV. Pagalbos prašantieji nuolat:

• nuvertino, kaip noriai kiti sutiks padėti;
• nuvertino, kaip gerai padėjusieji jausis;
• pervertino, kiek nepatogumų pagalba jiems sukels.

Vienas pavyzdys iš „Chicago Booth Review“ aprašymo: 50 parko lankytojų turėjo paprašyti ką nors nufotografuoti juos „Polaroid“ fotoaparatu. 47 atvejais sutiko jau pirmas pakalbintas žmogus.

Pats Epley sako, kad tam tikra prasme net negeranoriška neprašyti pagalbos, kai žmogus mielai padėtų ir dar jaustųsi laimingesnis, jei paprašytum.

Kaip tuo pasinaudoti: 4 žingsniai

1. Prieš nuspręsdamas „neklausiu“, prisimink skaičius. Tavo galvoje „ne“ tikimybė greičiausiai didesnė nei realybėje.
2. Prašyk tiesiogiai. Flynn ir Lake tyrė būtent tiesioginius prašymus: priėjus ir paklausus akis į akį.
3. Pasakyk konkrečiai, ko reikia. „Gal galėtum peržiūrėti mano CV per 10 min.?“ žmogui lengviau įvertinti nei „gal kada padėtum?“.
4. Padėkok ir leisk žmogui pasijusti naudingam. Tyrimai rodo, kad padėti dažnai būna maloniau, nei prašantysis tikisi.

Ir jei kartą išgirsi „ne“, tai dar nereiškia, kad išgirsi jį ir kitą kartą.

Pastaba: tai bendra informacija, ne psichologo konsultacija.