Psichologija/2026 m. lapkričio 7 d.

„Nusišypsok ir pasijusi geriau“? 17 laboratorijų nepakartojo garsaus pieštuko eksperimento, bet 3 878 žmonių tyrimas rado: sąmoninga šypsena nuotaiką šiek tiek pakelia

2 min. skaitymo3 šaltiniaiDalintisKomentarai

Blogas rytas, o kažkas sako: „Nusišypsok, ir viskas bus gerai.“ Erzina? Bet už šio patarimo slypi tikra psichologijos idėja – veido grįžtamojo ryšio hipotezė: tavo veido išraiška gali paveikti tai, ką jauti. Ir jos istorija – tikras mokslinis serialas.

1 sezonas: rašiklis dantyse

1988 m. psichologai Strack, Martin ir Stepper paprašė dalyvių vertinti, kokie juokingi komiksai, laikant rašiklį burnoje. Kai rašiklį laikė dantimis (veidas tarsi šypsosi), komiksai atrodė juokingesni, nei laikant jį lūpomis (veidas tarsi susiraukęs). Skirtumas buvo 0,82 balo 10 balų skalėje.

Reklama
Google AdSenseStraipsnio viduje · prisitaikanti300 × 250

2 sezonas: nepasikartojo

2016 m. žurnale Perspectives on Psychological Science paskelbtas registruotas pakartojimo tyrimas: 17 nepriklausomų laboratorijų pagal vienodą protokolą pakartojo pirmąjį eksperimentą. Jų bendra metaanalizė rado skirtumą vos 0,03 balo, t. y. praktiškai jokio.

3 sezonas: šypsena vis dėlto kažką daro

2022 m. žurnale Nature Human Behaviour paskelbtas Many Smiles Collaboration tyrimas. Jį kartu suplanavo ir idėjos šalininkai, ir skeptikai. Dalyvavo 3 878 žmonės iš 19 šalių.

Ką iš to pasiimti

  1. Šypsena – ne stebuklas, bet ir ne mitas. Ji gali šiek tiek pakelti nuotaiką, jei šypsaisi sąmoningai.
  2. Kai nuotaika prasta, pabandyk kelias sekundes sąmoningai nusišypsoti arba pažiūrėk į besišypsančio žmogaus nuotrauką ir ją pamėgdžiok. Būtent tokios užduotys tyrime veikė. Kainuoja nulį.
  3. Nevertink vieno garsaus tyrimo kaip galutinės tiesos. Kaip ir čia, tiesa dažnai paaiškėja tik po kelių pakartojimų.
  4. Jei prasta nuotaika užsitęsia savaites, šypsena jos neišspręs: verta pasikalbėti su artimais žmonėmis ar specialistu. Tyrimai rodo tik nedidelį poveikį.

Pastaba: tai bendra informacija, ne psichologo ar kito specialisto konsultacija.

Šaltiniai 3
  1. Acosta A. ir kt. (2016). Registered Replication Report: Strack, Martin, & Stepper (1988). Perspectives on Psychological Science. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27784749/
  2. Coles N. A. ir kt. (2022). A multi-lab test of the facial feedback hypothesis by the Many Smiles Collaboration. Nature Human Behaviour. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36266452/
  3. Ta pati tyrimo išankstinė versija (PsyArXiv, 2019). https://doi.org/10.31234/osf.io/cvpuw

Radai klaidą?

Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.

Komentarai

Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.

Reklama
Google AdSense970 × 250300 × 250

Skaityk toliau

Visi straipsniai →
Mergina vakare žiūri į telefonąDI sugeneruota nuotrauka
Psichologija

Tave „ghostino“? Apklausose apie ketvirtadalį žmonių teigė, kad partneris dingo be žodžio, o eksperimente toks dingimas skaudino ilgiau nei aiškus „ne“

Psichologija✦

Dunningo-Krugerio efektas: 1999 m. tyrime silpniausi dalyviai save vertino aukščiau vidurkio, bet populiarus „kvailumo kalno“ grafikas – ne iš jo

Psichologija77 %

Nenori eiti, bet sutinki, nes nepatogu atsisakyti? Tyrime 77 % žmonių prisipažino taip darę, bet eksperimentai rodo: atsisakymas nuvilia mažiau, nei manai