Vienatvė – ne tik senjorų problema: PSO duomenimis, vienišus jaučiasi 17–21 % 13–29 metų žmonių, o ES apklausoje vienatvė mažėjo su amžiumi

Šimtai sekėjų, pilnas grupinių pokalbių sąrašas, o penktadienio vakarą vis tiek jautiesi vienišai? Taip jaučiasi ne tik tu, ir duomenys tai patvirtina. Vienatvė dažnai laikoma senatvės problema, bet tyrimai rodo, kad jaunystėje ji ne mažiau dažna.

Ką rodo skaičiai

2025 m. birželį PSO socialinio ryšio komisija paskelbė pasaulinę ataskaitą:

• vienatvė paliečia 1 iš 6 žmonių pasaulyje;
• tarp 13–29 metų žmonių vienišus jaučiasi 17–21 %, o daugiausia – paaugliai;
• vienatvė siejama su maždaug 871 000 mirčių per metus;
• vieniši žmonės dvigubai dažniau suserga depresija, o vienišumą jautę paaugliai 22 % dažniau gaudavo prastesnius pažymius ar kvalifikacijas.

Pasak PSO, vienatvė – tai skausmingas jausmas, kai trūksta norimų ryšių, o socialinė izoliacija – objektyvus ryšių trūkumas. Taigi gali būti tarp žmonių ir vis tiek jaustis vienišai. PSO ataskaitoje taip pat raginama atidžiai stebėti, kaip per ilgas ekrano laikas ir neigiamos patirtys internete veikia jaunų žmonių psichikos sveikatą.

ES duomenys. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) 2022 m. ES apklausoje daugiau nei trečdalis respondentų jautėsi vieniši bent kartais, o 13 % – didžiąją laiko dalį. Vienatvė mažėjo su amžiumi: rečiausiai ją nurodė vyriausi. Ji dažnesnė buvo tarp studentų ir bedarbių nei tarp dirbančiųjų. Prie didelių gyvenimo įvykių, kurie siejosi su vienatve, JRC priskyrė išsiskyrimą, darbo netekimą ir studijų pabaigą. Taip pat pastebėta, kad keli prasmingi santykiai siejosi su mažesne vienatve, bet svarbu ir tai, kaip dažnai bendrauji.

Kas padeda

C. M. Masi ir kolegų 2011 m. metaanalizėje, vertinant atsitiktinių imčių tyrimus, veiksmingiausios buvo intervencijos, kurios keitė neadaptyvias socialines mintis, t. y. tai, kaip žmogus galvoja apie kitus ir apie bendravimą. Tad verta pastebėti ir savo mintis, ne tik ieškoti progų susitikti.

6 žingsniai, kuriuos siūlo PSO

1. Parašyk draugui, kuriam dabar sunku.
2. Padėk telefoną, kai kalbiesi, ir būk pokalbyje.
3. Pasisveikink su kaimynu.
4. Prisijunk prie vietinės grupės.
5. Savanoriauk.
6. Jei sunku ilgai, pasidomėk, kur gauti pagalbos.

Jei reikia pasikalbėti dabar, „Jaunimo linija“ laukia kasdien visą parą: 0 800 28888 arba pokalbis internetu jaunimolinija.lt.

Pastaba: tai bendra informacija, ne psichologo ar kito specialisto konsultacija.