Sportuoji tik savaitgaliais? 63 591 žmogaus tyrime „savaitgalio kariams“ mirtingumo rizika buvo 30 % mažesnė nei neaktyviems, o sportuojantiems reguliariai – 35 %

Pirmadienį – darbas iki vakaro, antradienį – paskaitos, trečiadienį – gimtadienis. Sporto salė vėl nukeliama „į kitą savaitę“. Bet gal nereikia sportuoti kasdien, kad būtų naudos?

Ką rado tyrėjai

Anglija ir Škotija. 2017 m. žurnale „JAMA Internal Medicine“ G. O’Donovan ir kolegos išanalizavo 63 591 suaugusiojo (40 metų ir vyresnių) duomenis. „Savaitgalio kariais“ jie vadino žmones, kurie rekomenduojamą judėjimo kiekį (bent 150 min. vidutinio arba 75 min. intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę) įvykdydavo per 1–2 kartus.

• Palyginti su neaktyviais, „savaitgalio karių“ mirties dėl bet kokios priežasties rizika buvo maždaug 30 % mažesnė, o reguliariai sportuojančių – 35 %.
• Mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika abiejose grupėse buvo maždaug 40 % mažesnė.

JAV. 2022 m. tame pačiame žurnale paskelbtame tyrime su 350 978 suaugusiaisiais autoriai rašė, kad esant tam pačiam bendram judėjimo kiekiui „savaitgalio karių“ ir reguliariai sportuojančių mirtingumas buvo panašus. Jų išvada: rekomenduojamą kiekį judantys žmonės gali gauti tą pačią naudą, nesvarbu, ar sportuoja visą savaitę, ar per kelias dienas.

Jungtinė Karalystė. 2023 m. žurnale „JAMA“ tyrėjai (Khurshid ir kt.) analizavo 89 573 žmonių duomenis, kurie savaitę nešiojo judėjimo matuoklį ant riešo. Tiems, kurie per savaitę judėjo bent 150 min. ir bent pusę to atliko per 1–2 dienas, prieširdžių virpėjimo, infarkto, širdies nepakankamumo ir insulto rizika buvo panašiai mažesnė kaip ir judantiems tolygiai.

Svarbu: tai stebėjimo tyrimai. Jie rodo ryšį, bet ne priežastį. Pavyzdžiui, 2017 m. tyrimo autoriai nurodė, kad judėjimą žmonės patys aprašė vieną kartą, tyrimo pradžioje.

O traumos?

Dažnai baiminamasi, kad retai, bet intensyviai sportuojant lengviau susižeisti. 2017 m. tyrime traumų rizika nebuvo vertinta. 2023 m. tyrime raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizika abiejose grupėse buvo panašiai mažesnė, bet autoriai ragina toliau tirti galimą sutelkto krūvio žalą.

Kaip tai pritaikyti

1. Pasiskaičiuok savo normą. PSO rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę 150–300 min. vidutinio arba 75–150 min. intensyvaus fizinio aktyvumo.
2. Neturi laiko darbo dienomis? Planuok savaitgalį. Pavyzdžiui, šeštadienį 75 min. dviračiu ir sekmadienį 75 min. sparčiai pasivaikščiok.
3. Nepamiršk jėgos pratimų. PSO pataria juos daryti bent 2 dienas per savaitę.
4. Pradėk palaipsniui. Jei ilgai nejudėjai, nesiek visos normos per pirmą savaitgalį.
5. Kas nors geriau nei nieko. PSO teigimu, bet koks fizinis aktyvumas geriau nei jokio. Kaip skelbė PSO: „kiekvienas judesys skaičiuojasi“.

Šis tekstas nėra gydytojo ar trenerio konsultacija. Tai mokslinių tyrimų apžvalga.